Vyšnia raudonlapė
Prunus x cistena
lapuotis krūmas, lėtai užaugantis iki 2 m x 2 m aukščio. Jis atsparus JK 4 zonai. Žydi nuo gegužės iki birželio mėn. Ši rūšis yra hermafroditė (turi ir vyriškus, ir moteriškus organus) ir yra apdulkinama vabzdžių. Tinka: lengviems (smėlingiems), vidutinio sunkumo (priemolio) ir sunkiems (molio) dirvožemiams, pirmenybę teikia gerai drenuotam dirvožemiui. Tinkamas pH: švelniai rūgštus, neutralus ir šarminis (šiek tiek šarminis) dirvožemis. Gali augti pusiau pavėsyje (lengvame miške) arba be pavėsio. Pirmenybę teikia drėgnam dirvožemiui. Reikalingas gerai sausinamas dirvožemis. Draugiškas bitėms.
KAINA
€7.00
Liko 4
Liko 4
Vyšnia raudonlapė
Augalo nauda
MAISTUI naudojama: Vaisius – žalias arba virtas. Vaisius turi vieną didelę sėklą. Sėkla – žalia arba virta. Nevalgykite sėklos, jei ji per daug karti – žr. žemiau pateiktas pastabas apie toksiškumą..
TOSIŠKUMAS: Nors ši rūšis nėra konkrečiai paminėta, ji priklauso genčiai, kurioje dauguma, jei ne visi genties nariai, gamina vandenilio cianidą – nuodą, suteikiantį migdolams būdingą skonį. Šis toksinas daugiausia randamas lapuose ir sėklose ir yra lengvai aptinkamas pagal kartų skonį. Paprastai jo kiekis yra per mažas, kad pakenktų, tačiau bet kokių labai karčių sėklų ar vaisių negalima valgyti. Mažais kiekiais vandenilio cianidas stimuliuoja kvėpavimą ir gerina virškinimą, taip pat teigiama, kad jis naudingas gydant vėžį. Tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti kvėpavimo nepakankamumą ir net mirtį.
ŪKYJE: Iš lapų galima gauti žalių dažų[168]. Iš vaisių galima gauti tamsiai pilkų arba žalių dažų[168]. Augalai gali būti naudojami gyvatvorėms[11].