MAISTUI: Jauni lapai – žali arba virti [2, 177, 179, 183]. Labai švelnaus, nors ir šiek tiek aitraus skonio, jie yra tinkamas salotų dubenėlio priedas [K]. Iš lapų [2, 177, 240] arba žiedų [183] ​​gaminama arbata. Žiedai – žali arba virti [74, 105, 183]. Švelnaus skonio ir gleivingos tekstūros, jie puikiai tinka salotoms tiek apžiūrėti, tiek valgyti [K]. Šaknis – valgoma, bet labai skaidulinga [144]. Gleivinga, be didelio skonio [144].

MEDICINOJE: Lapai pasižymi šlapimą varančiais, atsikosėjimą lengvinančiais ir skrandį lengvinančiais savybėmis [218, 240]. Žiedų nuoviras pasižymi šlapimą varančiais, akių skausmą malšinančiais ir skrandį lengvinančiais savybėmis [147, 178, 218]. Jis taip pat vartojamas niežuliui ir kitoms odos ligoms gydyti [240], galvos svaigimui ir kruvinoms išmatoms, lydimoms didelio dujų kaupimosi [147]. Žievėje yra keletas mediciniškai aktyvių sudedamųjų dalių, įskaitant gleives, karotenoidus, seskviterpenus ir antocianidinus [279]. Šaknų žievės nuoviras pasižymi priešuždegiminiu, minkštinamuoju, karščiavimą mažinančiu, hemostatiniu ir kirmėles naikinančiu poveikiu [218, 240]. Jis vartojamas viduriavimui, dizenterijai, pilvo skausmui, leukorėjai, dismenorėjai [240, 279] ir dermafitozei [147] gydyti.

ŪKYJE: Iš stiebų gaunamas žemos kokybės pluoštas. Jis naudojamas virvėms ir popieriui gaminti[74]. Sėklose yra apie 25 % aliejaus[74]. Daugiau informacijos nepateikiama, tačiau tikėtina, kad jos yra valgomos. Iš lapų gaminamas plaukų šampūnas[74]. Iš žiedų gaunami mėlyni dažai[168]. Ši rūšis Pietų Europoje sodinama kaip gyvatvorė[50].