MAISTUI: Vaisiai – žali, virti arba džiovinti, naudojami duonai, pyragams, pyragams, pudingams ir kt. [46, 183]. Maždaug slyvos dydžio vaisiai turi išskirtinai sodrų skonį, kai visiškai prinokę (ir beveik sugenda), tačiau prieš tai jie yra labai aitraus ir aitraus skonio [2, 3, 171, K]. Vėsią vasarą vaisiai gali tinkamai nesunokti, nors jei jie apšalę, jie paprastai įgauna labai gerą skonį [K]. Vaisius taip pat galima nuimti rudenį, geriausia po šalnų, ir nusausinti. Didžioji dalis vaisių, augančių ant medžių gana saulėtoje vietoje. Vaisius taip pat galima džiovinti ir naudoti duonai, pyragams ir kt. Vaisių skersmuo siekia iki 4,5 cm [200]. Melasa gali būti gaminama iš vaisių minkštimo[183]. Sakoma, kad iš sėklų gaunamas aliejus yra panašaus skonio kaip žemės riešutų aliejus[222]. Iš džiovintų lapų gaminama arbata[102]. Juose gausu vitamino C ir jie turi malonų skonį, šiek tiek panašų į sasafrą[21, 183]. Skrudintos sėklos naudojamos kaip kavos pakaitalas[177, 183].

MEDICINAI: Virtų vaisių nuoviras buvo naudojamas kruvinoms išmatoms gydyti[213]. (Tikriausiai tai susiję su neprinokusiais vaisiais, kurie yra labai sutraukiantys[K]). Lapai yra gausūs vitamino C ir naudojami kaip antiskorbutinė priemonė[213]. Vidinės žievės nuoviras yra labai sutraukiantis[149, 222]. Jis buvo naudojamas kaip burnos skalavimo skystis gydant pienligę ir gerklės skausmą[213, 222]. Išoriškai naudojamas kaip ploviklis nuo karpų ar vėžio[222].