Kėnis Dervingasis
Abies fraseri
visžalis medis, sparčiai užaugantis iki 15 m. Jis atsparus JK 4 zonai ir nėra jautrus šalčiui. Lapus turi visus metus, žydi gegužę, o sėklos sunoksta nuo rugsėjo iki spalio. Rūšis yra vienanamis (atskiri žiedai yra vyriški arba moteriški, bet ant to paties augalo gali būti abiejų lyčių žiedai) ir yra apdulkinama vėjo.
Tinka: lengvoms (smėlingoms), vidutinio sunkumo (priemolio) ir sunkioms (molio) dirvoms, gali augti sunkioje molio dirvoje. Tinkamas pH: švelniai rūgščios ir neutralios dirvos. Gali augti visiškame pavėsyje (gilioje miškingoje vietoje), pusiau pavėsyje (lengvame miškingoje vietoje) arba be pavėsio. Jam labiau patinka drėgnas dirvožemis. Augalas nėra atsparus vėjui.
KAINA
€3.00
Liko 50
Liko 50

Kėnis Dervingasis
Augalo nauda
MAISTUI: Toliau pateikiami glaudžiai susijusios A. balsamea panaudojimo būdai. Kadangi šios rūšies žievėje taip pat yra dervos pūslelių[81], šie panaudojimo būdai greičiausiai tinka ir čia. Vidinė žievė – virta. Paprastai ji džiovinama, sumalama į miltelius ir naudojama kaip tirštiklis sriubose ir pan. arba sumaišoma su grūdais kepant duoną[105, 177]. Maistas kritiniais atvejais, naudojamas tik tada, kai viskas kita nepavyksta[183]. Žievės pūslelėse randama aromatinga derva[64]. Valgoma žalia, ji yra skani ir kramtoma[101, 183]. Dervos oleoresinas naudojamas kaip saldumynų, kepinių, ledų ir gėrimų kvapioji medžiaga[183]. Jaunų ūglių galiukai naudojami kaip arbatos pakaitalas[177, 183].
MEDICINOJE: Toliau pateikti glaudžiai susijusios A. balsamea panaudojimo būdai. Kadangi šios rūšies žievėje taip pat yra sakų pūslelių [81], šie panaudojimo būdai greičiausiai tinka ir čia. Iš balzaminės eglės gaunama saka (žr. toliau pateiktą „Pastabos apie panaudojimą“) buvo naudojama visame pasaulyje ir yra labai veiksmingas antiseptikas ir gydantis agentas. Ji naudojama kaip gydomoji ir skausmą malšinanti apsauginė danga nudegimams, sumušimams, žaizdoms ir opoms [213, 222, 226]. Ji taip pat naudojama skaudamiems speneliams gydyti [213] ir yra laikoma vienu geriausių vaistų nuo gerklės skausmo [245]. Pumpurai, sakai ir (arba) sula naudojami liaudies gynimo priemonėse vėžiui, nuospaudoms ir karpoms gydyti [269]. Saka taip pat turi antiskorbutinį, prakaitavimą skatinantį, diuretinį, stimuliuojantį ir tonizuojantį poveikį [4, 171, 222]. Ji naudojama į vidų tinkamuose mišiniuose kosuliui ir viduriavimui gydyti, nors vartojama per daug, ji veikia kaip vidurius laisvinantis vaistas [238]. Šiltas lipnių sulčių skystis buvo geriamas gonorėjai gydyti[212]. Iš lapų pagaminta arbata turi antiskorbutinį poveikį[4, 171]. Jis naudojamas kosuliui, peršalimui ir karščiavimui gydyti[222]. Lapus ir jaunus ūglius geriausia skinti pavasarį ir džiovinti vėlesniam naudojimui[238]. Šį augalą medicinoje plačiai naudojo įvairios Šiaurės Amerikos indėnų gentys[257]. Derva buvo naudojama kaip antiseptinė gydomoji priemonė, tepama išoriškai ant žaizdų, opų, įkandimų ir kt., ji buvo naudojama kaip inhaliacinė priemonė galvos skausmams gydyti, taip pat vartojama į vidų peršalimui, gerklės skausmui ir įvairiems kitiems negalavimams gydyti[257].
ŪKYJE: Balzaminė derva „Gileado balzamas“[11, 46]. Derva taip pat yra fiksatorius muile ir parfumerijoje[171]. Lapai yra pagalvių ir kt. užpildas – jie suteikia malonų kvapą[46, 61] ir atbaido kandis[169].
