MAISTUI : Skrudintos sėklos naudojamos kaip kavos pakaitalas [2, 7]. Sėklos – virtos. Jas galima džiovinti, sumalti į miltelius ir naudoti kaip košę [7, 46, 55, 61]. Sėkla yra gana didelė, apie 3 cm skersmens, ir lengvai nuimama. Paprastai jos gausiai auginamos Didžiojoje Britanijoje. Deja, sėklose taip pat gausu saponinų, kuriuos reikia pašalinti prieš naudojant jas maistui, be to, šio proceso metu pašalinama daug mineralų ir vitaminų, daugiausia paliekant krakmolą. Taip pat žr. aukščiau pateiktas pastabas apie toksiškumą. Sėklose yra iki 40 % vandens, 8–11 % baltymų ir 8–26 % toksiškų saponinų [218]. Šios pastabos taikomos A. californica, bet tikriausiai aktualios ir čia: – Prieš sėklą tampa saugu valgyti, iš jos reikia pašalinti toksinus – indėnai tai darydavo lėtai skrudinant riešutus (tai padarytų saponinus nekenksmingus), tada supjaustydami juos plonais griežinėliais, sudėdami į medžiaginį maišelį ir 2–5 dienas skalaudami srovėje [213].

MEDICININĖS savybės: kaštonas yra sutraukiantis, priešuždegiminis augalas, padedantis tonizuoti venų sieneles, kurios, suglebusios ar išsiplėtusios, gali išsiplėsti, sukelti varikozę, hemorojinius mazgus ar kitaip problemiškas [254]. Augalas taip pat mažina skysčių susilaikymą, padidindamas kapiliarų pralaidumą ir leisdamas skysčių pertekliui vėl absorbuotis į kraujotakos sistemą [254]. Šis augalas gali būti toksiškas prarijus ir neturėtų būti vartojamas viduje be profesionalios priežiūros [254]. Vaistas, skausmą malšinantis, hemostazinis ir gydomasis [165, 218]. Žievė turi priešuždegiminių, sutraukiančių, diuretikų, karščiavimą mažinančių, narkotinių, tonizuojančių ir kraujagysles sutraukiančių savybių [4, 7, 222]. Ji skinama pavasarį ir džiovinama vėlesniam vartojimui [4]. Augalas vartojamas mažomis dozėmis į vidų gydant įvairias venų ligas, įskaitant arterijų sukietėjimą, venų varikozę, flebitą, kojų opas, hemorojų ir nušalimus [238, 254]. Jis taip pat gaminamas į losjoną arba gelį išoriniam naudojimui [254]. Iš žievės pagaminta arbata naudojama maliarijai ir dizenterijai gydyti, išoriškai – vilkligei ir odos opoms gydyti [4, 222]. Iš lapų pagaminta arbata yra tonizuojantis vaistas ir naudojama karščiavimui bei kokliušui gydyti [222, 240, 254]. Apyvaisis sutraukia periferines kraujagysles [7]. Sėklos pasižymi dekongestantu, atsikosėjimą lengvinančiomis ir tonizuojančiomis savybėmis [7, 21]. Jos buvo naudojamos reumatui, neuralgijai ir hemorojui gydyti [4]. Sakoma, kad jos yra narkotinės ir kad 10 riešuto grūdų atitinka 3 opijaus grūdus [213]. Iš sėklų išgautas aliejus buvo naudojamas išoriškai reumatui gydyti [254]. Sumaltų šaknų mišinys yra nuskausminamasis ir buvo naudojamas krūtinės skausmams gydyti [257]. Bacho žiedų medicinoje naudojami pumpurai – raktiniai žodžiai, lemiantys jų skyrimą, yra „nesugebėjimas mokytis iš patirties“, „gyvenimo pamokų stebėjimo stoka“ ir, atitinkamai, „kartojimo poreikis“ [209]. Žiedai naudojami Bacho žiedų medicinoje – raktiniai žodžiai, lemiantys jų skyrimą, yra „nuolatinės nepageidaujamos mintys“ ir „protiniai ginčai ir pokalbiai“ [209]. Vokietijos komisija E Monografijos, terapinis vaistažolių medicinos vadovas, patvirtina Aesculus hippocastanum vartojimą lėtiniam kojų venų nepakankamumui gydyti (žr. [302] komisijos E kritiką).

ŪKYJE: Sėklose esantys saponinai naudojami kaip muilo pakaitalas[169]. Saponinų galima lengvai gauti susmulkinus sėklas į mažus gabalėlius ir užpilus jas karštu vandeniu. Šį vandenį galima naudoti kūnui, drabužiams ir pan. prausti. Pagrindinis trūkumas – užsitęsęs kaštonų kvapas[K]. Sėklose yra įvairus saponinų kiekis, iki 10 %[240]. Iš sėklų gaunamas krakmolas naudojamas skalbiant[100]. Žievėje ir kitose augalo dalyse yra taninų, tačiau jų kiekis nenurodytas[223]. Iš žievės gaunami geltoni dažai[4]. Žieduose yra dažiklio kvercetino[223]. Mediena – minkšta, lengva, nepatvari. Mažos komercinės vertės, naudojama baldams, dėžėms, medžio anglims gaminti[2, 11, 46, 61].