MAISTUI Sėkla – žalia arba virta [232]. Aliejinga tekstūra [4, 102, 177, 213]. Sėklos yra maždaug miežio grūdo dydžio ir turi storą kaulinį apvalkalą [2]. Pranešimus apie valgomumą reikia vertinti įtariai, nes visi jie, regis, yra kilę iš vieno abejotino pranešimo „Refinesque“ [2] „Medicinos floroje“. Iš lapų ir šakelių gaminama gaivinanti arbata [102, 105, 177, 257].

MEDICININĖS savybės: žievė yra tradicinė Šiaurės Amerikos indėnų žolė, kurią jie naudojo žaizdoms gydyti, navikams, akių ligoms ir kt. gydyti [254]. Tai labai sutraukiantis augalas, dažnai naudojamas Vakaruose ir yra plačiai prieinamas tiek žolininkų, tiek chemikų [222]. Tai svarbus patentuotų akių lašų, ​​odos kremų, tepalų ir odos tonikų ingredientas [238]. Ji plačiai naudojama kaip išorinė priemonė nuo mėlynių, raumenų skausmo, venų varikozės, hemorojaus, spenelių skausmo, uždegimų ir kt. [238]. Žievė pasižymi sutraukiamuoju, hemostatiniu, raminamuoju ir tonizuojančiu poveikiu [4, 14, 21, 165, 171, 222]. Manoma, kad žievėje esantys taninai lemia jos sutraukiamąsias ir hemostatines savybes [222]. Hamamelio vanduo buteliuose yra garų distiliatas, kuriame nėra krūmo taninų [222], todėl jo poveikis yra mažesnis nei tinktūros [238]. Žievė naudojama į vidų gydant viduriavimą, kolitą, dizenteriją, hemorojų, makšties išskyras, gausias menstruacijas, vidinį kraujavimą ir organų prolapsą[238]. Pavasarį žievei skinamos šakos ir šakelės[238]. Lapų užpilas naudojamas uždegimams mažinti, hemorojams, vidiniams kraujavimams ir akių uždegimams gydyti[213]. Lapai skinami vasarą ir gali būti džiovinami vėlesniam naudojimui[238]. Iš šviežios žievės gaminamas homeopatinis vaistas[232]. Ji naudojama kraujavimui iš nosies, hemorojams ir venų varikozei gydyti[232].

ŪKYJE: Augalas yra labai turtingas taninų[7]. Kosmetikoje jis naudojamas kaip ingredientas beveik bet kuriame preparate, skirtame kapiliarų silpnumui mažinti[7]. Stiebai buvo naudojami vandens būrimui[257]. Mediena – sunki, kieta, labai smulkiagrūdė[82].