Ginkmedis dviskiautis
Ginkgo biloba
Lapuotis medis, lėtai užaugantis iki 30m x 9m pločio. Jis atsparus JK 4 zonai. Žydi nuo balandžio iki gegužės, o sėklos sunoksta nuo spalio iki lapkričio. Rūšis yra dvinamis (atskiri žiedai yra vyriški arba moteriški, bet ant vieno augalo yra tik viena lytis, todėl, jei reikia sėklų, reikia auginti ir vyriškus, ir moteriškus augalus). Jį apdulkina vėjas. Augalas nėra savaime derlingas.Tinka: lengviems (smėlingiems), vidutinio sunkumo (priemolio) ir sunkiems (molio) dirvožemiams, teikia pirmenybę gerai drenuotam dirvožemiui. Tinkamas pH: švelniai rūgštus, neutralus ir šarminis (lengvai šarminis) dirvožemis. Jis negali augti pavėsyje. Jis teikia pirmenybę sausam arba drėgnam dirvožemiui ir gali toleruoti sausrą. Jis gali toleruoti atmosferos taršą.Reikalingas gerai sausinamas dirvožemis. Gali augti miške. Augalas aromatingas. Kvapnus maltas.
KAINA
€10.00
Neturime
Neturime
Ginkmedis dviskiautis
Augalo nauda
MAISTUI: Sėklos – žalios (nedideliais kiekiais) arba virtos[237]. Minkštos ir aliejingos tekstūros[229] sėkla yra saldaus skonio[2, 63] ir šiek tiek primena didelį kedro riešutą[237]. Iškepta sėkla yra labai maloni valgyti, jos skonis primena bulvių ir saldžiųjų kaštonų mišinį[K]. Sėklas galima virti ir naudoti sriubose, košėse ir kt.[183, 237]. Prieš valgant jas reikia pašildyti, kad būtų pašalintas šiek tiek aštrus pojūtis[57].Teigiama, kad žalios sėklos turi žuvies skonį[218]. Sėklose gausu niacino[160]. Tai geras krakmolo ir baltymų šaltinis, tačiau mažai riebalų[237]. Šie riebalai dažniausiai yra nesotieji arba monosotieji[237]. Išsamesnė maistinė analizė pateikiama[218]. Iš sėklų gaunamas valgomasis aliejus [2, 183]
MEDICININĖS savybės: Ginkmedis jau seniai naudojamas medicininiais tikslais tradicinėje kinų medicinoje, kur dažniausiai naudojamos sėklos. Visų pirma, lapai stimuliuoja kraujotaką ir tonizuoja smegenis, mažindami letargiją, gerindami atmintį ir suteikdami daugiau savijautos [237]. Taip pat įrodyta, kad jie veiksmingai gerina periferinę arterinę kraujotaką [218, 237] ir gydo klausos sutrikimus, tokius kaip spengimas ausyse, kai jie atsiranda dėl prastos kraujotakos arba laisvųjų radikalų daromos žalos [237]. Lapuose yra ginkgolidų – junginių, kurie nežinomi jokiose kitose augalų rūšyse [238]. Ginkgolidai slopina alergines reakcijas, todėl yra naudingi gydant tokius sutrikimus kaip astma [238]. Akių sutrikimai ir senatvė taip pat reaguoja į gydymą [237]. Lapus geriausia skinti vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje, prieš pat pradedant keisti spalvą. Jie džiovinami vėlesniam naudojimui [237, 238]. Vaisius yra antibakterinis, priešgrybelinis, sutraukiantis, virškinimą lengvinantis, atsikosėjimą lengvinantis, raminamasis, kirminus naikinantis [117, 147, 176, 178]. Vaisius 100 dienų mirkomas augaliniame aliejuje, o tada minkštimas naudojamas plaučių tuberkuliozei, astmai, bronchitui ir kt. gydyti [218]. (Šiame pranešime gali būti kalbama apie sėklą, o ne apie mėsingą vaisių [K]). Virta sėkla pasižymi kosulį slopinančiu, sutraukiančiu ir raminančiu poveikiu [218]. Ji naudojama astmai, kosuliui su tirštomis skrepliais ir šlapimo nelaikymui gydyti [176, 238]. Teigiama, kad žalios sėklos pasižymi priešvėžiniu poveikiu[176, 218]. Tačiau jas reikia vartoti atsargiai dėl pranešimų apie toksiškumą [176, 218]. Virtos sėklos stabilizuoja spermatogenezę [176].